2013 m. liepos 31 d., trečiadienis

Foto reportažas



Dar šioks toks reportažas iš mūsų dienų gyvenimo .
Vakarai ant kalno dažnai būna įspūdingi. Vakar,  jau panakčiais, ėjome žiūrėti žaibų nuo kalno , tolumoj mirksinčių.


Žolynai, vabaliukėliai, ir visi kiti padūkėliai...









Maldaknygė



Maldaknygė
Tvarkėme šaltąjį trobos galą. Langai šio namo pusėje jau beveik sudūlėję ir buvę šeimininkai juos paprasčiausiai užkalė iš vidaus lentomis. Taigi dabar Adomas po truputį jas atplėšinėjo . Lenta po lentos kambarin įsipildavo daugiau šviesos.
 Ant pirmosios palangės radome seną, mažutę ir storą maldaknygę. 1917 metų leidimas, Petrapilis. 
Palėpėje , tarp spalių radome ir daug senų karo metu rašytų laiškų, bet apie juos vėliau...



Japoniškas sodas



Namai.
Šiuo metu viena pusė namo iškasta , perkasta ir dar kapstoma.  Adomas nuplėšė senas grindis, išgriovė plonytę pertvarą. O kol laukėme medienos, mano vyras  gražiai sutvėrė Japonišką sodą kambary. Vaikams dar neleidžiame eiti vidun,  visko pilna , aštrių , surudijusių vinių, kitokių nesaugių daiktų...Tačiau merginos kas kartą vis klausia-„ Ar jau galime eiti į Japonišką sodą?  Ar galima? “... O mažėlė paklausė geriausiai -„ Ar jau galima eiti į Ponyo zoologijos sodą? “ ( Esame dideli Myazakio gerbėjai, Ponyo, vienas iš anime filmukų personažų) .


Birželio 5 diena



Birželio 5 diena
Kraustomės miegoti laukan. Vasaros sezonui senoji troba bus uždaryta- jaukinama žiemai : grindims ir sienoms reikia apaugti šiltu kailiu.
Ieškome vietos palapinei. Žemės aplinkui daug, o ją pastatyti ne taip jau yra kur- tai  per daug drėgna,  per daug pavėsio, tai per aštrūs nupjauti krūmų kištukai, gumbų kalneliai  iš po žemių kyšo... Pagaliau, radus visai neblogą vietą, Adomas pradėjo šienauti žolę . Man pradėjus griebti, išgirdome stiprų vabzdžių zirzimą pažemėse- kažką nemandagiai sujudinome. Mažam, suneštam žolynėlio gumulėly zirzė suerzintos laukinės bitės ( nežinojau, kad ir vabzdžiai,  kaip kokie paukšteliai iš žolių susuka lizdą) . Lyg tyčia, tokia proga , dangumi artėjo liūčių ir griaustinių debesys.  Ranka nekilo naikinti lizdo. Adomas atnešė šakes ir, atsargiai atplėšęs nuo  žemės, nunešė zirziantį žolių kamuoliuką tolyn.  Debesys sėkmingai temdė dangų. Likusieji vabaliukėliai  grįžinėjo į savo įprastą vietą, o neradę namų , pasimetusiai zujo pažolėse .  Paėmiau platų stiklainį su dangteliu  ir pradėjau jas po vieną gaudyti bei nešioti į perkeltą  lizdą. Pajutusios savo žolių krūvelę  jos gražiai įsiropšdavo vidun. Ir taip daug daug kartų...Adomas paliko man mano ramybę su vabalais , leido ir toliau iš vienos vietos į kitą mindžikuoti  taką be aiškios pabaigos. Surado kitą gerą vietą palapinei . Audra vis artėjo. Kol sunešiojau visas, kiek matėsi, bites, Adomas palapinę ir pastatė. Man beliko tik kilpeles žemėn susmaigyti. Suspėjom. 


2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

Birželio 4-toji



Pradedam :)   
Vakarop atvykome į savo sodybą. Su apkrauta , rodos visais būtinais daiktais, savais vaikais, dviem katinais ir šuniu mašina.
Pirmą naktį nakvojome name. Tai sena, šimtametė troba, kuri prašyte prašosi palaikymo- tikrąja to žodžio prasme… Vėliau Adomas su bičiuliu parems prieangio sienas, kurios  , kaip sena medžiaga plyšta į skirtingas puses ir viskas laikosi tik ant garbės žodžio arba kokio nenupasakojamo užsispyrimo… Pirmas dienas prieangis buvo pavojinga vieta …tik įėjus į namą reikėdavo bėgti kiek kojos neša ten, kur tau reik- į virtuvę, tamsųjį kambarį ar kitą namo galą…Aišku, visi įtikėję kažkokiu apsaugos burtažodžiu kartais ir užsibūdavome ten, kur nereikia…
Namas įdrėkęs, jame negyventa daugiau nei  dvidešimt metų. Šiek tiek nejauku. Nežinia nuo ko pradėti…Nėra geriamo vandens- senas šulinys, kurį reikia išvalyti ir užlopyti, nėra tualeto…, elektros, interneto…Nėra lentynų, kur viską galima būtų susidėti, tad, kelias dienas, kol viskas pagaliau surado savo apytiksles vietas tekdavo klaidžioti po kambarius tarp kartoninių dėžių ieškant daikto, kuris nuo nepaliaujamo ieškojimo pasimiršdavo, tada imdavai ieškoti kito, o tada dar kito..taip praeidavo diena, nuolat kažko beieškant. Vaikai pagaliau laimingi- išsitraukė beveik nenaudotus  skėčius ir tampėsi su jais tiek lietingą, tiek saulėtą, tiek vėjuotą dieną…Tiesą pasakius, mergaitės tampydavo juos visur : į palapinę, ant kalno, į trobą, galėjai kokį vieną ar du rasti  pievoje ar  pakrūmėse .