2015 m. birželio 3 d., trečiadienis

ŠEŠĖLIŲ TEATRAS




 Dar pavasarį :) Su didžiausiu entuziazmu važiavau į Vilnių- medžiagų ir  priemonių būsimiems darbams stovykloje. Didelėse parduotuvėse, vaikštinėdama su žibintuvėliu, čiupinėjau visas baltas medžiagas. Pasišviesdama iš apačios, mosikavau ranką ir aiškinausi audinio tinkamumą... Plonesnes, tvirtesnes; skaidrias, kaip tinklas, trapias kaip voratinkliai... Vienas, skirtas aitvarams, kitas-šešėlių teatrui.



            Nusileidus vakarinei saulei, pradedam žaisti su šešėliais...


Pilnuose pripaišytuose lapų bloknotuose, atsirinkau pagrindinį personažą- laputę. Mano pats pats pirmasis šešėlių padaras :)


 Išsipjausčius siluetą, dėliojausi prie pasigamintos nedidelės perregimo teatro sienos. Norėjosi sužinoti, kokie gali būti trūkumai, o ką dar labiau pabrėžti.


                Ežys pripažino,kad galutinis variantas gavosi visai neblogai :)

                                              Ant juodo juodas- argi skirias?...


Pirmas personažas pagamintas. Kaip visiems laukiniams padarams, taip ir manąjam reikėjo žemės, žolės, kur galėtų prasieiti...Vien stovinti lapute, tokiame tuščiame lauke, atrodo pernelyg vieniša... 
Pirmoji plunksnelė, pievų pūkelis...
 


Žolynėlių pjaustymas stalą pavertė apibarstyta juoduma...


 Popierių storumas, lapelių linkiai ir šviesotamsa, net patį paprasčiausią žolyną gali paversti burtų pieva.


                       Laputė prasiėjo po vakarinius žolynus...


Juodai balta- gražu. Bet gražu, kai yra ir kitokių spalvų... Medis, kurį sugalvojau išpjaustyti, iškarpyti bus ryškus...kol paišiausi, dėliojausi, nesumąsčiau, kokios jis bus spalvos...Gal pelėdos ką patars...



 Darbas nėjosi taip greitai, kaip galvojau. Dėl labai paprastos priežasties- tik išpjauni kokią raitytą ertmę ir kiši prie lempos, stebėti šviesos ir tamsos žaismo...


 Medis po truputį keitėsi, kiaurėjo... Vėlgi, nešiojausi jį prieš vakarinę saulę, stalinę lempą ar lemputę prie lubų...Vis kitoks šešėlis, vis kitokia medžio istorija...
 


 
Pelėdų nenupaišytos akys, klausiamai žiūrėjo į mane-"o kas bus toliau?"
Iš papkutės, pilnos perregimų spalvų, rinkausi tinkamiausią, mieliausią popierių...




                     Popierių galima ne tik karpyti ir pjaustyti, jį galima ir baksnoti :)





 Pagaliau priskyliavus visą lapiją, su flomasteriu spalvinau pelėdėlių sparnus...


Taigi, šešėlių teatro gamyba ir kūryba suteikė neapsakomo džiaugsmo...
Vaikams parodysim kokį nediduką spektakliuką. Jau dabar mintys kirba kas ir kaip...Ką dar naujo ir netikėto galima išsikarpyti, nusispalvinti...
O paskui jau jie patys parodys mums savo šešėlių ir burtų istorijas...