2016 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

SUTVĖRIMŲ MOSUOKLIAI

                                       
                                                    

Kiekvienas mūsų sukurtas mažmožis turi savo atsiradimo istoriją. Kartais tos istorijos labai nedidukės...jos kaip sėklelės, kurias įberiame į darbą. O visa pilna istorija jau sudygsta pas žmogų, kuris tą darbą įsigyja ... Būna darbai, prie kurių išsėdi, išbūni ilgai...atidedi ir vėl išsitrauki iš dėžių, lagaminų, vėl susidėlioji atgalios.
Šitie medinukai, kaip tik tokie - išsibuvę, užsilaukę savo laiko...savo istorijos.


Spalvos, ryškios ir gražios dėka žmogaus, kuris Utenoj turi savo dažų-lakų parduotuvėlę. Jis man ir prikapsino sodrių pigmentų. Ir džiaugėsi, džiaugėsi dėl mūsų, kad tokie entuziastai, kad kažką kuriam įdomaus... Visada šypsosi, visada parūpina taupiau, gražiau. Aš pas jį jau keliasdešimt mažų stiklainiukų prikrautų maišeliuose privežiau, man vis negana...


 

           Spalvas derinau, dėliojau, skirsčiau...kam rudeninės, kam naktinės...



Bet pradžia mosuoklių... nuo piešinių...


Nuo eskizų, variantų...baubų, meškų, avinų ir avelių, vilkelių ir pelėdų...


                         
                                Pirmieji pasibandymai iš popieriaus...

 Kai kurie sutvėrimai vis dar dėžėse, vis dar popieriniai...išėjo tik drąsiausieji. Kuklieji sulauks savo eilės.


Taip atrodė mūsų remontuojamos durys prieš metus...virtuvės remontas labai sudera su eskizų spalvom :)


Patys pirmieji- Adomo išpjaustyti. Darbinis chaosas ir pas jį, ir pas mane ant stalo...

     Išsirinkom kelis mosuoklių variantus, o tiems keliems variantams, kelis spalvų variantus...


Išsibarsčiau visus pieštukus, kokius tik turėjau ir dar, dėl viso pikto, šalimais pasidėjau tušiukų, flomasterių "indelį".


 

                          Ponas lapinas :) Ir ponas Sutvėrimas :)


                           Gauja didėja...




                   





                     Pelėdikė dabar pas mus ant sienos įsitaisė, lauks savų :)


                             Paskutiniai potėpiai ežių kompanijoj...




Praėjusios vasaros stovykloje apturėjom tokią užduotį su vaikais- pasigaminti savo artimo šeimos nario lėlę. Kad galėtume pralinksminti jį, pradžiuginti...Adomas, kaip pavyzdį, iškarpė mane :)


Tai tik dešimtoji dalis, kiek pasiruošimo, kiek pagalbinių siluetų reikia lėlėms...dar plastiko šablonai, dar pamokos su vektoriais dar DIDELIS bičiuliams ačiū už visokeriopą pagalbą ir palaikymą :) Ačiū Rūtai už pagalbą :)

 


Šitie medinukai nėra visai žaislai, jie labiau skirti vaikų kambarių sienom papuošti. Tai linksma dekoracija. Pasilabinti, pasisveikinti, pasimosuoti grįžus ar išeinant. Su jais, kaip ir su bičiuliais, reikia subtiliai ir draugiškai. Tokioj bendrystėj nereikia jėgos. Tai-patys pirmieji, kaip jau rašiau- patys drąsiausieji, išlaukti, besimosikuojantys :)